Sutem krantai ir dvasia nemirtinga
Rams, kai virpa kranklio sparnai.
Tamsoj pravirksta sielos i laims
Jos j patsta
sublizga kaip dalgis.
Jos mgsta kai tmog dalinas,
O dalgis vadinas kranklio vardu.
Krankl jos kvieia ir tvelgia
gelm
Nustato jo vert, kai pykiu akys jo vieia.
Esam jo tik elis, Mirtis viduje,
Kai kranklys pals Mirtis
iorje.
Atriais nagais sutem al,
Vli takais nuneti jis gali.
Jo laukiam, geidtiam ir tylim...
Lai igirs mus! Ut tai j ir
mylim.
Jo tvilgsn, prisilietim dovanosiu Jums,
Gyvenimo kritim dovanosiu Jam.
