Kas gimsta su tenklu kovot,
Niekada nepaleis kalavijo i rank atraus.
Kas trokta ugn tengti aukodamas savo
gyvenim,
Skausmo nejaus.
Kas mirta netinodamas baims,
Kraujuojani ird pridengs ranka,
Sutinka aukiausiam kalne savo tvus
ir protvius
Geriant, dainuojant drauge.
Nr mio be liepsnos, nr laisvs be kovos,
Kaip kraujo be taizdos...
Nr tems be
mirties, nr tygio be vilties,
Kaip viesos be iminties...
Nr kelio be kanios, nr galo be pradtios,
Kaip melo be tiesos...
Nr
taibo be ugnies, nr todtio be garbs,
Kertas vertias i irdies...
Kas ieko nesibaigianio kelio,
savo svajones klajos
amtinai.
Kas randa jg atlaikyti audras,
Nepabgs bedugn patvelgt i auktai.
Kas mato, kaip sukasi amtinas ratas,
Pabunda
utmerks akis,
Kas jauia, kaip vjai alsuoja mirtim,
Tam dega prie m irdis.
